Atsiminimas

vieta: Vilnius

Skelbimo galiojimas baigėsi!

Dar viena diena pilna laukimo. Dar viena diena, kuri lyg tyčia, slenka lėtai lėtai ir visai nesiskubina žinodama, kaip labai Tavęs pasiilgau. Kaip seniai Tavo rankos nelietė mano kūno? Kaip ilgai mano lūpos nebučiavo Tavųjų?...
Tikiuosi nepamiršai, kaip mano pirštai paskęsta Tavo plaukuose ir, lygiai taip švelniai, mano liežuvis braunasi pro Tavo minkštas lūpas, nes aš puikiai atsimenu, kaip Tu stipriau suspaudi mane glėby ir pritrūkę oro žiūrim vienas kitam į akis. Ech, kaip gera žinoti, kad galvojam apie tą patį...
Atmintis veda mano rankas ten, kur tada nuslysdavo Tavoji. Išsprūdusi tyli aimana dabar jau tik tolimas aidas tų dejonių, kurios užliedavo mūsų susitikimus. Tačiau, lyg atsiminimai vaizduotę, šitos bangos lėtai užlieja mano kūną. Jaučiu, kaip palengva pašiurpsta mano oda, kaip nedrąsiai vis labiau virpa širdis, kaip įsiaudrina kraujas gyslose.
Noriu Tavęs dabar ir čia. Noriu, kad, kruopščiai nusitaikęs, vienu staigiu judesiu visas įeičiau į tave iš nugaros. Taip, kad tavo akys stryktelėtų iš orbitų ir orą perskrostų nuostaba. Ir kad akimirką luktelėtum, kaip prisiglaudęs visu kūnu pakuždėčiau į ausį ką nors gražaus, kad bučiuočiau kaklą ir lėtai judėčiau tavyje. Vėliau, sugniaužęs tavo krūtis delnuose greitinčiau tempą taip, kaip greitėja tavo kvėpavimas, kai pirštais braukiu per stangrius spenelius. Nori, kad nesustočiau, kad abiejų rankų pirštais lėtai perbraukčiau žemyn tavo nugara, kad žaismingai pliaukštelėjęs per užpakaliuką sugriebčiau tave už plaukų ir judėčiau dar greičiau. Noriu, kad prisitraukęs tave žvėriškam bučiniui, po to tiesiog įsitverčiau tavo klubų ir energingais pirmyn*****atgal priešintučiausi vis stipriau mane gniaužiantiems tavo raumenukams... Ir galiausiai, kad leistum jiems pasiimti iš manęs viską ir baigčiau tavyje.
O ko dabar norėtum Tu?...