Sveika ;*****

vieta: Telšiai

Skelbimo galiojimas baigėsi!

Kaip daug tokių,
Su kuriais norisi miegoti.
Kaip maža tų,
Su kuriais norėtum tu prabusti.
Ir ryta tik pakilus nusišypsot
Išvydus veidą to žmogaus,
Ir visą dieną laukti nenustot
Vakaro ant patalo saldaus.
Kaip daug tokių,
Su kuriais galima tiesiog gyventi.
Arbata mėgautis rytais,
Kalbėtis, juoktis ir kartu pasenti.
Tačiau krūtinę draskantis nagais
Nejausti meilės tos tikros.
Kaip maža tų,
Su kuriais norisi svajonėse paskęsti,
Stebėti krentančias žvaigždes danguje.
Ir prie viso to kartu susenti,
Rašyti "myliu" pirmam sniege.
Nuolatos galvoti tik apie tą žmogų,
Nejausti laimės didesnės kartu.
Ir nepaisant visų likimo smūgių
Negandų ir vėjų kelyje,
Visada kartoti: "mylėjau ir tebemyliu tik tave!"
Kaip maža tų,
Su kuriais galima tiesiog tylėti
Ir mėgautis ramybės artumu.
Į kuriuos pakanka tik pažvelgti
Ir jie supranta, ką galvoji tu.
Dėl kurių ne gaila atiduot savus metus,
Dėl kurių ne gaila žengt pro pragaro vartus.
Ir taip gyvenam:
Susipažįstam, skiriamės be skausmo.
Ir vardan ko? Kodėl nėra to jausmo?
Ogi todėl, kad daug tokių,
Su kuriais norisi miegoti
Ir maža tų, su kuriais norisi prabusti.
Mes apie darbus ir reikalus svajojam,
Savo laiką, kažkam kitam aukojam.
Kas nori girdėti, pirma turi klausytis,
Kad aidas esamo likimo
Neverstų atgalios dairytis
Ir vergti ant savo liūdno palikimo,
Kad vien tik kūną tu regėjai,
O sielon pažvelgt nesugebėjai.
Mes renkamės pagal protą,
Pagal širdį ir akis.
Bet likimo taip jau duota,
Kad atidavę savas naktis,
Sielą atveriam tik tiems,
Su kuriais norisi prabusti.
Kaip daug tokių,
Su kuriais galima kalbėti.
Kaip maža tų,
Su kuriais norisi tylėti
Ir jausti artumą savajai sielai,
Žvelgti į akis, ir ten regėti
Žmogų, su kuriuo baigiantis dienai,
Užmigus lovoje kartu
Norėsis visada prabusti.

Paprasčiausiai ieškau merginos su kuria, tikrai norėtųsi nubusti :*****
sveika - nuotrauka 1